Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, neturinčių oficialios dizaino politikos ir vienos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos. Tai kuria nepalankią aplinką sėkmingai šalies dizaino sektoriaus reprezentacijai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, lemia beprasmę konkurenciją, apsunkina informacijos sklaidą.
Šio tyrimo tikslas buvo atlikti Lietuvos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos steigimo poreikio ir galimybių analizę bei sukurti tokios institucijos steigimo projekto modelį. Tyrimas siekė atspindėti dizaino lauko bendruomenės / suinteresuotųjų požiūrį į tokios institucijos steigimą, todėl buvo atlikta anketinė apklausa (iš viso apklausta 100 respondentų) ir interviu su 18 ekspertų. Šio požiūrio „iš apačios“ pagrindu, pasitelkus strateginio dizaino dirbtuvių metodą, buvo išgryninta galima Lietuvos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos –Lietuvos dizaino biuro (LDB) – koncepcija.
Atliekant Lietuvos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos steigimo poreikio ir galimybių analizę remtasi pagrindiniais pirminių tyrimų ir informaciniais šaltiniais, Europos Komisijos strateginiais dokumentais ir kitais nacionaliniais bei tarptautiniais dokumentais (tyrimų ataskaitos, įsakymai, teisės aktai, darbiniai dokumentai), statistikos duomenimis (Eurostatu ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis). Siūlomas Lietuvos dizaino biuro projekto modelis suformuotas remiantis atlikto empirinio tyrimo: apklausos ir ekspertų interviu (akademinės bendruomenės narių, verslo atstovų, dizainerių, politikos formuotojų), nuomonėmis bei įžvalgomis.
Išsamią tyrimo ataskaitą kviečiame atsisiųsti ČIA.
Tyrimo rezultatus apibendrina:
- Sutrumpinta spausdinta tyrimo apžvalga
- Temą pristatantis video klipas
Rugsėjo 27 d. ISM Inovacijų bazėje vyko svarbi tyrimo dalis – strateginio dizaino dirbtuvės, kurių metu buvo siekiama išgryninti Lietuvos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos konceptą ir jos veiklos modelį.
Apibendrindami strateginio dizaino dirbtuvėse surinktą informaciją iš akademinės bendruomenės narių, verslo atstovų ir dizainerių, kaip galėtų atrodyti Lietuvos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos koncepcija ir jos veiklos modelis, pastebėjome aiškiai išreikštą tokios institucijos buvimo būtinybę. Dirbtuvėse dalyviai identifikavo būtinus organizacijai veikti aspektus, jos vertybes ir numanomas grėsmes.
Institucijos centrine ašimi tapo orientuoti į tikslą žmonės, pasiryžę skaidriai diktuoti ir skleisti dizaino tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. Tuos pačius žmones auditorija įvertino ir kaip didžiausią grėsmę sėkmingai organizacijos veiklai vykdyti akcentuodami asmeninių interesų viršenybę, palyginti su sektoriaus diktuojama kryptimi.
Žvelgiant į teigiamą aplinkinių valstybių pavyzdį matoma, kad Lietuva šiuo klausimu atsilieka, o turėti tokį centrą yra pranašumas. Pirmiausia dėl to, kad tokia institucija vienytų skirtingas dizaino sektoriaus grupes ir leistų verslo subjektams lengvai ir greitai atrasti reikiamus dizaino sprendimus didinant pridėtinę tiek produktų, tiek šalies vertę, mano dirbtuvių dalyviai.
Anot jų, kaupiama informacija ir jos tikslinga sklaida apie gerąsias patirtis tiek socialinėje medijoje, tiek Lietuvos ir užsienio parodose ar forumuose galimai taptų varomąja jėga lietuviško dizaino mokyklai stiprėti. Remiantis dirbtuvių rezultatais, auditorija atkreipia dėmesį, kad institucija turėtų būti valstybinio lygio projektas, remiamas iš valstybės biudžeto. Taip pat neatmetami ir alternatyvūs finansavimo būdai, tokie kaip sėkmės ir narystės mokesčiai, ES fondai ir privačių institucijų finansinės paskatos. Dalyvių manymu, labiausiai suinteresuota grupė dėl numatomos aukštos pridėtinės vertės turi būti valstybė ir jos dizainerių grupes prižiūrinčios ministerijos: Ūkio, Kultūros, Švietimo ir mokslo ir Aplinkos apsaugos. Ne ką mažesnę svarbą ir norą išreiškė dėl verslo segmentų, ypač gamybos įmonių, įsitraukimo.
Projektas iš dalies finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir LR Kultūros ministerijos.