Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, neturinčių oficialios dizaino politikos ir vienos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos. Tai kuria nepalankią aplinką sėkmingai šalies dizaino sektoriaus reprezentacijai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, lemia beprasmę konkurenciją, apsunkina informacijos sklaidą.
Šio tyrimo tikslas buvo atlikti Lietuvos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos steigimo poreikio ir galimybių analizę bei sukurti tokios institucijos steigimo projekto modelį. Tyrimas siekė atspindėti dizaino lauko bendruomenės / suinteresuotųjų požiūrį į tokios institucijos steigimą, todėl buvo atlikta anketinė apklausa (iš viso apklausta 100 respondentų) ir interviu su 18 ekspertų. Šio požiūrio „iš apačios“ pagrindu, pasitelkus strateginio dizaino dirbtuvių metodą, buvo išgryninta galima Lietuvos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos –Lietuvos dizaino biuro (LDB) – koncepcija.
Atliekant Lietuvos dizaino sektorių koordinuojančios institucijos steigimo poreikio ir galimybių analizę remtasi pagrindiniais pirminių tyrimų ir informaciniais šaltiniais, Europos Komisijos strateginiais dokumentais ir kitais nacionaliniais bei tarptautiniais dokumentais (tyrimų ataskaitos, įsakymai, teisės aktai, darbiniai dokumentai), statistikos duomenimis (Eurostatu ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis). Siūlomas Lietuvos dizaino biuro projekto modelis suformuotas remiantis atlikto empirinio tyrimo: apklausos ir ekspertų interviu (akademinės bendruomenės narių, verslo atstovų, dizainerių, politikos formuotojų), nuomonėmis bei įžvalgomis.
Tyrimo rezultatus apibendrina:
  • Sutrumpinta spausdinta tyrimo apžvalga