Įkvepiantys Šiaurės ir Baltijos šalių dizaino viršūnių susitikimo „Nordic & Baltic Design Summit 2024“ akcentai
2024 m. spalio mėn. į Šiaurės ir Baltijos šalių dizaino viršūnių susitikimą Geteborgo „Röhsska“ muziejuje susirinko viso regiono vizijų kūrėjai, pokyčių iniciatoriai ir kūrėjai. Šių metų susitikimo, kurį organizavo SVID (Stiftelsen Svensk Industridesign), tema: „Dizainas ekologiškam, gyvybingam ir socialiai tvariam Šiaurės ir Baltijos šalių regionui“.
Renginyje buvo pristatoma, kaip dizainas gali paskatinti teigiamus pokyčius pramonėje, bendruomenėse ir mūsų kasdieniame gyvenime – nuo diskusijas skatinančių pranešimų iki novatoriškų projektų. Susipažinkime su penkiais išskirtiniais atvejais, kurie sulaukė atgarsio tiek vietos, tiek regiono auditorijoje.
Dizainas – pokyčių katalizatorius
Aukščiausiojo lygio susitikime buvo pabrėžta transformuojanti dizaino galia – ne tik kaip kūrybinė formos ir spalvos išraiška, bet ir kaip strateginis inovacijų, tvarumo ir pažangos variklis.
Viena iš pagrindinių pranešėjų Anne Raudaskoski pabrėžė svarbų faktą: 80 proc. gaminio poveikio aplinkai nustatoma projektavimo etape. Tai pabrėžia dizainerių atsakomybę atsižvelgti į tvarumą per visą gyvavimo ciklą – nuo gamybos ir naudojimo iki perdirbimo ir vėliau.
Diskusijos apėmė žiedinę ekonomiką, miestų plėtrą ir tvarias pramonės šakas, pavyzdžiui, energetiką ir madą. Šios temos nėra tik teorinės – tai neatidėliotini iššūkiai ir galimybės dizainui vadovauti kuriant žiedinę ir tvarią ateitį.
5 įdomiausi aukščiausiojo lygio susitikimo atvejai
Krulli, Estija
Pranešėjas Indrekas Hääl sužavėjo auditoriją pristatydamas Krulli – novatorišką miesto atnaujinimo projektą, kuriuo transformuojama buvusi gamyklų teritorija netoli Talino. Jungiant gyvenamąsias, komercines ir poilsio erdves, šioje iniciatyvoje daugiausia dėmesio skiriama pakartotiniam esamų pastatų ir medžiagų panaudojimui, kartu įgyvendinant 10 minučių miesto koncepciją. Krulli yra pavyzdys, kaip apgalvotas dizainas gali atgaivinti senas erdves ir kartu skatinti lėtesnį ir tvaresnį gyvenimo būdą.
Pådriv, Norvegija
Aasmundas Bunkholtas pristatė Pådriv – bendradarbiavimo platformą Osle, vienijančią viešąsias, privačias ir socialines suinteresuotąsias šalis, kad būtų skatinama tvari miestų plėtra. Jos nehierarchinis požiūris atitinka tai, ko reikia daugeliui miestų: drąsių, bendruomenės inicijuotų pokyčių, kai pirmenybė teikiama veiksmams, o ne svarstymams.
„Saulė mano kieme“ (SIMBY), Švedija
Bodil Karlsson iš RISE įkvėpė su SIMBY – projektu, kuris iš naujo įsivaizduoja mūsų santykį su saulės energija. Projektas, kuriame naudojami spekuliatyvūs dizaino prototipai, pavyzdžiui, elegantiški asmeniniam naudojimui skirti saulės prietaisai, kviečia bendruomenes priimti atsinaujinančiąją energiją naujais, suprantamais būdais.
SPIN-IN for Sustainability, Danija
Pia Hansen ir Helene Jensen pristatoma programa, kuria mados prekių ženklai įgalinami taikyti tvarią praktiką per dizaino sprintus. Bendradarbiaudama su įvairių dizaino ir verslo disciplinų studentais, SPIN-IN skatina inovacijas ir suteikia mados pramonei galimybę spręsti savo didelio poveikio aplinkai problemą.
Slow Down Faster, Švedija
Dizaino studentė Ingrid Öberg iš HDK Valand pristatė savo projektą, kuriame tyrinėjo tradicinių amatų ir greito vartojimo priešpriešą. Naudodama kompostuojamą tekstilę, nudažytą maisto atliekomis, pavyzdžiui, avokadų sėklomis ir kavos tirščiais, Ingrid savo darbu kvietė mus susimąstyti apie tai, kaip gražu sulėtinti tempą ir imtis tvarios praktikos.
Diskusijų grupės pokalbiai: Bendra žiedinės ateities vizija
Lietuvos dizaino forumas aktyviai dalyvavo diskusijose apie dizaino vaidmenį tvarumo srityje. Pirmąją dieną Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorė Audronė Drungilaitė prisijungė prie diskusijų grupės: „Kaip pasitelkti dizainą kuriant tvarias bendruomenes ir gyvenimo būdą?“ Šioje sesijoje buvo nagrinėjamas savivaldybių nukreipimas tvarumo link, piliečių įtraukimas į šį procesą ir bendradarbiavimo skatinimas siekiant žalesnės ateities.
Kitą dieną vykusioje diskusijoje „Kaip formuoti žiedinę ateitį?“ buvo akcentuojamas dizaino vaidmuo pereinant prie žiedinės ekonomikos. Šiaurės ir Baltijos šalių dizaino organizacijų atstovai aptarė neatidėliotinus prioritetus ir tarpregioninio bendradarbiavimo poreikį sprendžiant aplinkosaugos problemas. Diskusijos metu buvo pristatyta, kaip dizainas gali padėti spręsti neatidėliotinus aplinkosaugos iššūkius ir skatinti tvarias inovacijas bendruomenėse, pramonės šakose ir kasdieniame gyvenime. Įžvalgomis apie žiediškumą ir tvarumą dalijosi atstovai iš viso regiono, įskaitant Lietuvos dizaino forumą.
Paveldas susitinka su ateitimi pasakojant istorijas
Röhsska muziejaus parodoje „Dizaino istorijos“ (Design Stories) buvo paminėta dizaino paveldo ir į ateitį orientuoto tvarumo sankirta. Ji pabrėžė, kaip kultūrinio paveldo pasakojimai gali įkvėpti į ateitį orientuotą tvaraus dizaino praktiką Šiaurės ir Baltijos šalių regionuose.
Bendra žiedinės ateities vizija
Aukščiausiojo lygio susitikime pabrėžta didžiulė Šiaurės ir Baltijos šalių dizaino bendruomenių bendradarbiavimo vertė. Susivieniję dėl bendrų tikslų – žiedinės ekonomikos, energijos vartojimo efektyvumo ir tvirtų bendruomenių – dizaineriai gali spręsti aktualiausius šiandienos iššūkius ir kurti tvarią ateitį.
Kviečiame pasižiūrėti prie įsimintiniausių renginio akimirkų – organizatoriai pasidalino renginio vaizdo įrašais savo „YouTube“ kanale! Spauskite čia, norėdami peržiūrėti vaizdo įrašus.
Be to, organizatoriai paskelbė straipsnį apie konferenciją (švedų kalba). Perskaitykite straipsnį čia. Atkreipkite dėmesį, kad visi vaizdo įrašai netrukus bus subtitruoti.
Jei norėtumėte daugiau informacijos apie renginį ar norėtumėte prisiminti jo tikslus ir viziją, spauskite šią nuorodą į renginio puslapį.
Šiaurės ir Baltijos šalių dizaino bendruomenė – kartu stipresnė ir pasiruošusi keisti ateitį!
