Antradienį Šiuolaikinio meno centre vyko diskusija „Lietuvos dizaino sektoriaus vizija“, kurioje dalyvavo 2019 m. Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų iniciatyva įkurtos Lietuvos dizaino tarybos nariai. Susitikime kalbėta apie opiausias sektoriaus problemas, galimus jų sprendimo būdus, valstybės institucijų veiksmus, galinčius prisidėti prie sektoriaus stiprinimo, bei kitais sektoriui svarbiais klausimais. „Lietuvos dizaino tarybos įsteigimas, įsibėgėjanti veikla ir ši diskusija rodo, kad dizaino sektorius subrendo. Labai džiaugiuosi, kad iniciatyvą steigti Lietuvos dizaino tarybą palaikė, į jos veiklą įsitraukė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nes dizainas, būdamas tarp verslo ir kultūros, juos vienija“, – kalbėjo kultūros viceministrė dr. Gintautė Žemaitytė.
Ekonominiame kontekste dizaino sektorius matomas kaip viena didžiausių inovacinį potencialą turinčių kultūros ir kūrybinių industrijų sričių. Lietuvoje dizainas minimas ir tarp valstybės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms strategijos (Sumanios specializacijos) prioritetų tematikų. Nepaisant to, pastarųjų metų sektoriaus tyrimai Lietuvoje atskleidžia problemas, susijusias su nepakankamu dizaino vertinimu visuomenėje ir verslo aplinkoje, per menku sektoriaus atstovavimu įvairiais lygmenimis, nepakankamu dizaino sektoriaus atstovų bendradarbiavimu.
Renginį atidariusi Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jakaterina Rojaka atkreipė dėmesį, kad dizaino sprendimais grįstas inovacijas kuriantys verslai atranda naujus produktus, paslaugas ir inovatyvius jų pritaikymo būdus. Be to, apie 80 proc. įmonių, naudojančių strateginį dizainą, yra linkusios investuoti ar didinti investicijas į inovacijų plėtrą. Viceministrės nuomonei antrino dizaino vadybininkė Eglė Opeikienė: „Vienas iš geriausių dizaino sukuriamos vertės matavimo rodiklių yra verslo įsitraukimas. Labai svarbu viešinti gerąsias praktikas, kai dizaino sprendimai kuria pridėtinę vertę, nes tik taip verslininkai galės pajusti dizaino kuriamą naudą ir būti konkurencingi tarptautinėse rinkose.“
Tokiose ekonomiškai stipriose šalyse kaip Danija ar Didžioji Britanija dizaino tarybos bei centrai aktyviai vykdo dizaino krypties tyrimus. „Labai apmaudu, tačiau strateginiuose dokumentuose Lietuvoje dizaino tyrimai nėra įvardijami kaip mokslinai tyrimai – dizaino kryptis kol kas nėra klasifikuojama tarp oficialių mokslo krypčių, todėl sudėtinga auginti mokslu grįstą dizaino kompetenciją, formuoti moksliniais tyrimais paremtą pagrindą dizaino sektoriaus plėtrai. Lietuva yra nedidelė šalis, čia paprasta testuoti įvairius modelius, todėl turime potencialą tapti viena iš novatoriškus dizaino tyrimus vykdančių šalių Europoje“, – teigė Kauno technologijos universiteto Dizaino centro vadovė Rūta Valušytė. Renginyje diskutuota, kad ne vien tyrimais, bet ir unikaliais produktų dizaino sprendimais būtų galima garsinti Lietuvą. Lietuvos dizaino taryba planuoja ieškoti būdų lietuviško dizaino žinomumui užsienyje didinti, todėl labai svarbu išskirti prioritetinius tarptautinius renginius ir juose nuosekliai dalyvauti.
Vienas iš tarybos ateities uždavinių – užtikrinti dizaino edukaciją dar ikimokykliniame amžiuje, ką sėkmingai daro suomiai. Diskusijoje kvestionuotas technologijų pamokų mokyklose atitikimas šiuolaikinėms tendencijoms, ieškota balanso tarp dizaino teorijos ir praktikos įgūdžių aukštųjų mokyklų programose.
Dar viena diskusijoje išryškėjusi problema – intelektinės nuosavybės apsaugos stoka. Lietuva negali pasigirti dideliu dizaino registracijų skaičiumi, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad produktų sukuriama nemažai. Valstybinio patentų biuro atstovė Lina Mickienė išreiškė lūkestį, kad dizaino registracijų skaičiaus augimą paskatins ateinančiais metais įvedamos registracijos kaštų kompensacinės priemonės.
Lietuvos dizaino taryba įsteigta kaip patariamasis balsas Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Pagrindinis tarybos uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės dizaino politikos formavimo teikiant ministerijoms rekomendacijas dėl dizaino srities strateginio planavimo, plėtros programų, valstybinio finansavimo prioritetų, dizaino industrijos tarptautinio konkurencingumo stiprinimo ir kitais sričiai aktualiais klausimais. Per pastaruosius tarybos veiklos metus surengti aštuoni posėdžiai, kuriuose prisidėta prie LVPA administruojamos priemonės „DIZAINAS LT“ tobulinimo, teikti pasiūlymai rengiant Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane Kultūros ministerijai priskirto veiksmo įgyvendinimo koncepciją, su Vyriausybės kanceliarijos įvaizdžio grupės atstovais aptarta Lietuvos pristatymo užsienyje iniciatyva, apie dizaino istorijos ir kuratorystės svarbą diskutuota su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, pateikti siūlymai dėl dizaino sektoriaus prioritetinių tarptautinių renginių. Diskusijos pabaigoje tarybos narys Algirdas Orantas optimistiškai žvelgė į ateitį tikėdamas, kad ši taryba gali tapti pamatu vienai dizaino sektorių koordinuojančių institucijai steigti.
Renginio moderatorė, Lietuvos dizaino tarybos pirmininkė Audronė Drungilaitė džiaugėsi, kad pavyko suburti įvairias kompetencijas turinčius ekspertus, ir vylėsi, jog ateityje prie tarybos veiklos pavyks įkalbėti prisijungti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovus.
Lietuvos dizaino tarybą sudaro 8 nariai: Lietuvos dizaino forumo valdybos narė Audronė Drungilaitė, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas, dizaineris, Vilniaus dailės akademijos doktorantas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas Vytautas Gečas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Rita Kaupelienė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Grafinio dizaino katedros vedėjas Jonas Malinauskas, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos narė Eglė Opeikienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėja Lina Vaičiūnienė, Kauno technologijos universiteto Dizaino centro vadovė, docentė Rūta Valušytė.
Diskusija „Lietuvos dizaino sektoriaus vizija“ buvo rugsėjo 21–27 dienomis Lietuvoje vykstančio festivalio „Dizaino savaitė“ dalis.