Žiūrėti seminarą: 1 dalis; 2 dalis

Dalinamės nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš 10-ios DIZAINO SAVAITĖS metu vykusios konferencijos „Lietuvos dizaino ateitis“. Gegužės 6 d. DIZAINO SAVAITĖ oficialaus IT ir išmaniųjų technologijų partnerio TEO konferencijų salėje dizaino svarbą europiniame kontekste pristatė Švedijos industrinio forumo direktorius,  The Bureau of European Design Associations (BEDA) prezidentas Robin Edman. Estijos sėkmės pavyzdžiais dalinosi Estijos dizaino centro atstovė Maris Takk.

Užsienio svečių pranešimus vainikavo diskusija „Lietuvos dizaino ateitis“, kurią moderavo Lietuvos dizaino forumo (LDF) valdybos narys Marius Dirgėla. Diskusijos metu savo nuomonę išsakė Lietuvos grafinio dizaino asociacijos (LGDA) pirmininkas Gediminas Lašas, komercinių parodų organizatorė Eglė Opeikienė dėstė aktualiausias dizainerių problemas. Verslininkų interesus atstovavo  „Vilniaus kailiai“ generalinė direktorė Neila Šveikauskienė. VDA Dizaino inovacijų centro (DIC) vadovas Marius Urbanavičius pristatė „Lietuvos dizaino sektoriaus galimybių plėtros studijos“ rezultatus ir rekomendacijas. LDF direktorė Audronė Drungilaitė pristatė užsienio šalių patirtį. LDF valdybos pirmininkas Vytautas Gurevičius priminė apie anksčiau vystytą iniciatyvą Lietuvoje kurti Dizaino tarybą. Diskusijoje taip pat dalyvavo Valstybinio patentų biuro, Ekonominių tyrimų centro, Lietuvos kultūros instituto ir kitų organizacijų atstovai.

Lietuvoje veikia pakankamai aukšto lygio dizaino mokymo įstaigų, dizainas, kaip atskira sritis, yra remiama valstybinių institucijų, skatinamas mažų ir vidutinių įmonių, kurios naudotų dizainą kaip vieną iš pridėtinės veiklos kūrimo priemonių, steigimas, tačiau pagal 2013 m. Europos Komisijos parengtą „Dizaino politikos monitoringą“, Lietuva priskiriama šalims, neturinčioms dizaino politikos. Dizaino politikos neturėjimas sudaro kliūtis nuosekliai ir kryptingai vystyti dizaino ir kūrybinių, kultūrinių industrijų sektorių, siekti ir koordinuoti iškeltų prioritetų ir tikslų įgyvendinimą. Dizaino politikos suformavimas ir įgyvendinimas gali sukurti sąlygas inovacijų ir naujų KKI verslo modelių plėtrai šalies ekonomikoje.

Remiantis užsienio šalių patirtimi, vienas iš problemos sprendimų būdų yra skėčio principu veikiančios organizacijos kūrimas. Tokia organizacija turėtų suvienyti dizaino sektoriuje veikiančias organizacijas, kurios, priešingai nei dabar, veiktų išvien, koordinuodamos tarpusavio veiksmus ir tik minimaliai konkuruotų tarpusavyje. Dizaino taryba turėtų pakankamai kompetencijos atstovauti dizaino industriją ir veiktų kaip patariamasis balsas valdžios institucijoms formuojant dizaino politiką. Subūrus aktyvias organizacijas į vieną visumą, vyktų greitesnė informacijos sklaida. Siekiant sumažinti konkurenciją tarp Taryboje veikiančių organizacijų, reikėtų išanalizuoti ir susisteminti organizacijų poreikius, kompetenciją bei sudaryti aiškų pareigybių sąrašą. Tokios organizacijos aktualumas konstatuotas VDA atliktoje dizaino galimybių studijoje (2015 m.) ir ankstesnėje P. Mollerup atliktoje „Lietuvos dizaino situacijos apžvalgoje“ (2009 m.).

Diskusijoje nuspręsta, kad reikalingi dizaino sektoriaus tyrimai, kurie pagrįstų dizaino sektoriaus kiekybinius ir kokybinis rezultatus, prognozuoti sukuriamą naudą šalies sveikatos apsaugos, švietimo, viešajame ir ekonominiame sektoriuje. Naujas galimybių studijos etapas turėtų pateikti susistemintą informaciją, kuri būtų patraukli valdžios ir verslo interesus atstovaujančioms institucijoms. Apibendrinant, Dizaino taryba padėtų efektyviau įsisavinti nacionalinio ir europinio lygio finansinę paramą, skiriamą dizaino sektoriui. Dizainas galėtų būti lygiagrečiai integruotas į kitų priemonių finansavimo modelius. Ateityje Dizaino taryba galėtų atstovauti Lietuvos interesus tarptautiniame kontekste. Tikimės, kad ši diskusija įkvėpė bendradarbiauti ir kurti bendrą Lietuvos dizaino politiką kartu.

Diskusijos partneriai: TEO, Lietuvos kultūros institutas. Už vaizdo medžiagą dėkojame WEBseminarai.lt komandai.