DIZAINO KŪRĖJO ATMINTINĖ

Parengė advokatas – patentinis patikėtinis Gediminas Pranevičius (IP forma). Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau tampa neatsiejama dizaino kūrėjų kasdienybės dalimi – padeda ne tik generuoti idėjas, bet ir kurti bei optimizuoti vizualizacijas. Tačiau kartu su naujomis kūrybinėmis galimybėmis atsiranda teisinių, etinių bei praktinių klausimų, į kuriuos kiekvienas kūrėjas turi gebėti atsakyti. Ši atmintinė padės dizaino kūrėjams saugiai, atsakingai ir teisiškai pagrįstai naudoti DI savo veikloje.

• AUTORYSTĖ IR DI: KAS LAIKOMAS KŪRINIO AUTORIUMI?

Autoriumi gali būti tik žmogus. Pagal Lietuvos autorių teises reglamentuojančias teisės normas, DI negali būti kūrinio autorius. Autorių teisės saugo tik žmogaus kūrybinę veiklą, todėl DI sugeneruoti vaizdai ar sprendiniai neturi autoriaus, nebent kūrėjas pats įneša esminį kūrybinį indėlį.

Kada dizaino kūrėjas gali vadintis su DI pagalba sukurto kūrinio autoriumi?

Dizaineris gali būti laikomas kūrinio autoriumi, jei jis naudojo DI kaip pagalbinę priemonę, tačiau pats autorius priėmė esminius kūrybinius sprendimus, atliko kūrybinį (ne techninį) medžiagos atrankos ir komponavimo darbą. Pavyzdžiui, DI sugeneruoja idėjinį variantą, o kūrėjas transformuoja jį iki galutinio kūrinio – tokio darbo autoriumi laikomas dizaineris. Čia gali būti tam tikrų ypatumų: jei pats kūrinys yra tik „koncepcija“, tada reikėtų vertinti, kiek pats autorius prisidėjo prie kūrinio sukūrimo (prisidėjo ne techniškai tvarkydamas medžiagą, o kūrybiškai, t. y. turi būti įmanoma atsekti jo originalų kūrybinį indėlį).

Kada autorystė neatsiranda?

Jei asmuo tik pateikia užklausą DI („padaryk logotipą“ arba „sukurk sofą“) ir neįneša reikšmingo kūrybinio indėlio, tokiais atvejais DI sugeneruotas turinys laikomas nesaugomu objektu, o teisiškai jis neturi autoriaus. Asmuo, kuris teigtų, kad jis yra tokios medžiagos autorius, nebūtų laikomas pažeidusiu kitų autorių teises, tačiau būtų laikomas melagingai paskelbusiu autorystę. Kai buvo kuriamas LR Autorių teisių įstatymas, DI dar neegzistavo. Todėl įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta specifinė atsakomybė.

• KĄ REIKIA ŽINOTI APIE SAVO KŪRINIŲ NAUDOJIMĄ DI SISTEMOSE

Jei kūrinys yra viešai paskelbtas internete, DI sistemos gali turėti prie jo prieigą ir jį vertinti užklausose. DI įprastai mokosi iš milžiniškų duomenų rinkinių. Juose gali atsirasti ir konkretaus autoriaus darbų, jei šie viešai prieinami internete. Pagal ES teisę, mokant DI galima atlikti tekstų ir duomenų gavybą, jei kūrinių savininkas aiškiai nepareiškia draudimo (angl. „opt-out“).

Kaip apsaugoti savo kūrinius nuo DI mokymo?

Autorius turi aiškiai raštu internete nurodyti, kad jo kūriniai negali būti naudojami DI mokyti. Autorius gali pareikšti, kad neleidžia naudoti savo kūrinių DI mokyti, taikant technines priemones:

– robots.txt svetainėse,
– metaduomenų žymes, kuriose nurodomas draudimas naudoti kūrinį.

Arba tokia informacija gali būti aiškiai įvardijama interneto svetainėje, kur skelbiamos kūrinio nuotraukos ir (ar) vizualizacijos.

Ar DI gali naudoti kūrinius be autoriaus leidimo?

Gali – jei kūriniai teisėtai prieinami internete ir nėra aiškaus autoriaus draudimo dėl naudojimo.

• DI NAUDOJIMAS KASDIENĖJE DIZAINO KŪRYBINĖJE PRAKTIKOJE: PAGRINDINĖS TAISYKLĖS

• Niekada nekelkite į DI sistemą konfidencialaus ar neskelbtino turinio. Kūrėjai dažnai dirba su konfidencialia medžiaga – kliento pateiktais brėžiniais, projekto pradiniais eskizais, techniniais planais ir pan. Viešai prieinamos DI sistemos gali išsisaugoti jūsų įkeltus duomenis ir panaudoti juos kituose ir kitiems sugeneruotuose vaizduose.
• Patikrinkite DI įrankių naudojimo sąlygas (angl. „terms and conditions“). Svarbiausi klausimai – ar sistema naudoja jūsų įkeltus duomenis mokymui? Ar įgyjate teisę į DI sugeneruotus rezultatus? Ar DI gali išsaugoti jūsų failus? Ar yra suteikiama intelektinės nuosavybės garantija dėl DI pateikiamo turinio?
• Įvertinkite DI sugeneruoto turinio originalumą. DI gali sukurti neegzistuojančias detales, pateikti klaidingą informaciją, panaudoti saugomų kūrinių fragmentus. Todėl visada tikslinga tikrinti, ar rezultatas nėra pernelyg panašus į jau egzistuojantį kūrinį. Pažeidėju bus laikomas asmuo, kuris deklaruoja save autoriumi, o ne DI. Be abejo, panaudojus DI sprendinius, asmeniui būtų sunku inkriminuoti nusikalstamą veiklą dėl plagijavimo (numatyta atsakomybė Baudžiamajame kodekse), nes nebūtų nustatyta, kad plagijuodamas kaltininkas suprato savo veiksmus (nusikaltimo subjektinė pusė).

• DI NAUDOJIMO SKAIDRUMAS IR ETIKA PROFESINĖJE VEIKLOJE

Reikia įvertinti aplinkybę, kad daug užsakovų sutartyse reikalauja nurodyti, kad buvo pasitelkiamas DI. Į autorinių darbų užsakymo sutartis yra įprasta įtraukti nuostatas, kad autorius privalo deklaruoti užsakovui, jei kūrinys sukurtas padedant DI; autoriaus garantijas dėl kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisių nepažeidimo (tai taip pat apima garantiją, kad DI nenaudos saugomų kūrinių be leidimo); garantijas, kad kliento pateikta medžiaga nebus įkelta į viešus DI modelius (konfidencialumo nuostatos).

Profesinė etika skatina skaidriai pateikti informaciją apie DI naudojimą, taip pat kūrėjo įsipareigojimą naudoti DI atsakingai, nekenkiant kūrinio originalumui, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių.

Su autorinių teisių ir dirbtinio intelekto brošiūra susipažinti galite čia.