Naujas BEDA tyrimas atskleidžia – dizainas tampa vis svarbesne Europos politikos dalimi
BEDA (Bureau of European Design Associations) pristatė naują tyrimą „Design Policy Mapping in Europe Report“, apimantį 39 Europos šalis. Šis išsamus tyrimas atskleidžia, kaip dizainas šiuo metu integruojamas į įvairias politikos sritis – nuo kultūros ir kūrybinių industrijų iki inovacijų, tvarumo, viešųjų paslaugų bei pramonės plėtros.
Tyrimas rodo, kad dizainas Europoje išgyvena transformaciją – jis pereina nuo atskirų politikos dokumentų prie plačiai taikomos tarpdisciplininės praktikos. Kaip pabrėžia tyrimo autorius Piotr Swiatek:
„Rezultatai atskleidžia paradoksą – nors aiškiai išreikštų dizaino politikų Europoje liko vos kelios, dizaino įtaka tapo didesnė nei bet kada anksčiau.“
Ataskaitoje pristatomas „Design Policy Spectrum“ – naujas įrankis, padedantis įvertinti, kiek stipriai dizainas integruotas į konkrečios šalies politiką. Tyrimas atskleidžia, kad dizainas dažniausiai įtraukiamas į ekodizaino bei kūrybinių industrijų strategijas, tačiau vis dar trūksta jo matomumo skaitmeninėse, mokslinių tyrimų ar statybos sektoriaus politikose.
Lietuvos profilio apžvalga
Lietuva šiuo metu neturi atskiros nacionalinės dizaino politikos, tačiau 2019 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Kultūros ministerija įsteigė Dizaino tarybą, kuri tapo pirmuoju struktūriniu žingsniu siekiant nuoseklesnės dizaino politikos plėtros.
Dizainas Lietuvoje pamažu įsitvirtina įvairiose strategijose ir programose:
Inovacijų strategijoje „Smart Specialisation 2021–2027“, kurioje dizainas įtrauktas kaip vienas iš prioritetinių sektorių R&D&I (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) srityje;
Lietuvos kultūros politikos strategijoje (2019 m.), kur dizainas apibrėžiamas kaip kūrybiškumo, inovacijų ir paveldo stiprinimo priemonė;
Žiedinės ekonomikos gairėse iki 2035 m., kuriose dizainas minimas kaip tvaraus gaminių kūrimo ir vartojimo principas.
Vis dėlto dizainas vis dar nepakankamai integruotas į skaitmeninės ekonomikos, pramonės ar architektūros strategijas. Tyrimo išvados pabrėžia, kad Dizaino tarybos vaidmens stiprinimas ir jos rekomendacijų institucionalizavimas galėtų tapti svarbiu žingsniu siekiant ilgalaikės nacionalinės dizaino politikos.
Pagrindinės išvados iš tyrimo
Tik dvi šalys Europoje (Latvija ir Islandija) turi atskiras nacionalines dizaino politikas.
Dizainas vis dažniau veikia kaip inovacijų metodas, tvarumo svertas ir viešųjų paslaugų tobulinimo įrankis.
Dizainas palaipsniui tampa integruota politikos dalimi, ypač kultūros, kūrybinių industrijų ir tvarumo kontekste.
Stipresnė dizaino integracija galėtų skatinti ekonominį augimą, konkurencingumą ir socialinę įtrauktį.
Naudingos nuorodos
Pilna ataskaita: https://madres.beda.org/en/publications/design-policy-mapping-in-europe/
BEDA tinklalapis: www.beda.org