LIETUVOS DIZAINO FORUMAS PRISTATO TRUMPAMETRAŽĘ DOKUMENTIKĄ APIE ŠIUOLAIKINĮ LIETUVIŠKĄ DIZAINĄ

 

Kiek yra dizaino kategorijų ir kokia yra šiuolaikinio lietuviško dizaino „sudėtis“? Ar egzistuoja lietuviškas dizaino identitetas ir jei taip, koks jis? Kokia geriausia dizaino edukacijos forma Lietuvoje? Naujausiame projekte „Dizaino dokumentika – trumpametražiai pasakojimai apie šiuolaikinį lietuvišką dizainą“ į klausimus bando atsakyti „Lietuvos Dizaino forumas“ bei dizaino sektoriaus atstovai trumpametražių filmų cikle LRT mediatekoje bei netrukus per LRT PLIUS.

Šis projektas, pasak jį įgyvendinusios „Lietuvos dizaino forumo“ komandos, yra skirtas dokumentuoti šiuolaikinį dizainą, praveriant įprastai uždaras dizainerių kūrybinės virtuvės duris. Dokumentikoje Lietuvos dizaino atstovai bei studijos dalinasi kūrybos procesu, patirtimi, mintimis apie Lietuvos dizaino sektorių, pagrindiniais iššūkiais, ir įkvėpimu jaunajai kartai. Siekiama, jog šių vaizdo įrašų visuma atskleistų šiuolaikinio lietuviško dizaino kultūrą ir taptų vertinga laikmečio kūrybinio paveldo dokumentacija bei turtingu šaltiniu šalies dizaino identiteto sampratos formavimui ir tolimesniems šio lauko moksliniams tyrinėjimams.

Dizaino dokumentiką, apie pasižymėjusius dizainerius, sudaro 11 trumpo metro epizodų, kurie yra papildomi atskiru, įvadiniu, vaizdo įrašu. Pastarajame dizaino sektoriaus atstovai kalba apie lietuviško dizaino identitetą, reikiamus pokyčius, siekiant vienyti dizaino sektorių bei kartu vystyti bendrą dizaino politiką. 

„Tokia iniciatyva siekiama pristatyti Lietuvos dizainerių idėjas, jų brandą, o taip pat praplėsti dizaino supratimą, – teigia Lietuvos dizaino forumo vykdančioji direktorė Gabija Vanagė. – Šiandieninė dizaino sąvoka yra gerokai išsiplėtusi: nuo produkto, mados bei interjero dizaino iki šiuolaikinei kartai labiau pastebimų socialinių paslaugų dizaino, judančios grafikos, vartotojo patirties (UX) dizaino. Inovacijų greitis verčia prisitaikyti įvairiose srityse, ir būtent dizaineriai yra priešakinėse linijose, kuriantys ir skatinantys naujausius sprendimus. Jie pirmieji prisideda prie šiandien būtinos tvarumo ideologijos ir praktikos, o jų idėjos,  kasdieniniame sociumo gyvenime bei versle, įgalina rinktis ekologiškesnius ir tvaresnius problemų sprendimus. Lietuva gali didžiuotis lietuviško dizaino kūrėjų darbais, jų idėjomis, kurios įdomios ir naujų Europos ir pasaulio dizaino tendencijų kontekste ir taip garsina Lietuvos vardą. Tad šiuo dokumentikos ciklų ir stengiamės prisidėti prie Lietuvos dizaino kūrėjų vardo garsinimo.“ 

„Lietuvoje, mano galva, vis dar labai trūksta gilesnio skirtingų dizaino sričių pažinimo ir platesnio dizaino mąstymo pritaikymo kasdienybėje. Nuolat dairomės į skandinavus mėgindami suvokti ką jie daro kitaip. Vienas tų „kitaip“ pavyzdžių – dizaino mokymas pradinėse mokyklose Suomijoje, o tiksliau – veikimo pritaikant dizaino mąstymo būdą skatinimas. Vienuolika Lietuvos dizaino forumo sukurtų ir LRT pristatomų trumpų dokumentinių filmų kaip tik ir leidžia geriau suprasti kas yra tas dizaino mąstymo būdas, apimantis gebėjimą įsijausti į kito žmogaus poreikius ir į platesnį kontekstą, gebėjimą abstrahuoti ir sukonkretinti, gebėjimą sugalvoti idėjas, toms idėjoms pritaikyti galimus sprendimus, galiausiai tuos sprendimus išbandyti ir išrinkti geriausiai veikiančius. Dizainas – tai problemų sprendimas. Kuo daugiau žmonių suvoks, kad jie patys yra savo gyvenimo kūrėjai, savo gyvenimo dizaineriai, tuo sveikesnė, savarankiškesnė ir laimingesnė visuomenė mes tapsime. Tai ambicingas tikslas, bet pradėti galime nuo dizaino sprendimų atpažinimo kasdieniniuose daiktuose ir procesuose,“ – sako LRT kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė.

Dokumentikoje filmavęsis produkto industrinio dizaino atstovas Julius Bučelis, svarsto: „Tokio pobūdžio projekto didžiausia nauda yra dizaino profesijos sklaida pačiai visuomenei. Dizainas yra labai plati sritis, kurioje – daug skirtingų dizaino šakų. Ką kalbėti apie skirtingus dizainerių požiūrius į darbą… Net ir patys dizaineriai nuolatos keičia savo profesijos atsakomybių ribas. Todėl, manau, svarbu žmonėms susipažinti ir kritikuoti dizainerių darbus, nes būtent dizaineriai yra atsakingi už tai kaip daiktai veikia, kaip jie atrodo ir iš ko – pagaminti. Ir man, asmeniškai, bus labai įdomu pamatyti su kokiomis problemomis susiduria įvairių sričių dizaineriai.“

„Šis projektas įamžina šiuolaikinį lietuvišką dizainą, kūrėjų požiūrį ir patirtis. Projektas – lyg laiko kapsulė – ne tik parodo, kas svarbu šiandien, bet ir dokumentuoja dizainerių iššūkius ir džiaugsmus, kuriuos galėsime prisiminti ir analizuoti po daugelio metų, – teigia produktų ir jų sistemų dizainerė Gintarė Černiauskaitė, kuri projekte buvo filmuojama kalbant apie koncepcijos dizainą. – Tam tikra prasme, visuomenei vis dar trūksta suvokimo apie dizainą, jo sritis ir šių sričių skirtumus, bei dizainą kaip visapusę ekonomikos sritį. Tad šie trumpametražiai filmai suteikia galimybę pamatyti dizainerių gyvenimą iš arti, atpažinti atskirų dizaino sričių skirtumus ir galimybes bei įvertinti, kuo dizainas naudingas Lietuvai.“

Projekte sutikęs dalyvauti dizaineris, dizaino agentūros „Critical“ strategas Jonas Liugaila, sako: „Kuomet dauguma mano, kaip vartotojo patirčių su dirbtine, žmonių sukurta aplinka, tame tarpe įvairiais produktais ir paslaugomis bus sklandžios, kuomet dauguma prekių ženklų tapatybių, pradedant vertybėmis, baigiant vertybes interpretuojančiais vizualiais identitetais bus nuoseklios, tuomet suprasiu, du dizaino laukui svarbiausius dalykus. Pirma kad dizaino potencialas buvo atpažintas ir jis buvo adekvačiai įdarbintas. Antra, nemažiau svarbu, kad dizaineriai sugeba įgyvendinti tai, ką dizainas yra pažadėjęs. Kolkas jaučiu, kad yra erdvės tobulėjimui. Būtent šioms dviem tikslinėms auditorijoms, manau, ir pasitarnaus dizaino dokumentikos turinys. Vieniems padės atpažinti dizainą ir jo kuriamą pridėtinę vertę, kitiems praplės dizaino akiratį ir galimybių suvokimą.“ 

138 – tiek klausimų buvo užduota dokumentikos filmavimo metu. „Visos dokumentikos projekto koordinavimas buvo vienas milžiniškas iššūkis! Kaip sutalpinti šiuolaikinį lietuvišką dizainą ir visą jo sričių visetą į 11 trumpo metro (iki 10 min.) epizodų dokumentiką? Įsivaizduokite, kokios karštos diskusijos kyla pradėjus svarstyti ką ir kaip filmuoti, kokius, išliekamąją vertę turinčius, klausimus užduoti, – pasakoja projekto koordinatorė, dokumentikos režisierė ir menotyrininkė Aistė M. Grajauskaitė. – Džiaugiuosi, jog net ir tokią sudėtingą bei sunkiai aprėpiamą temą kaip lietuviško dizaino identitetas visgi pavyko apsvarstyti itin organiškai. Ir nors rasti bendro atsakymo – kas arba koks yra mūsiškas identitetas – nepavyko, visgi ši dokumentika fantastiškai gerai atskleidžia galimus bendravardiklius bei ne tik iškelia šį, gana profesionalų, klausimą visuomenei, bet ir nutraukia ilgai išlaikytą tylą apie dizaino identitetą ir jo savistabą.“

„Dizaino dokumentikos – trumpametražių pasakojimų apie šiuolaikinį lietuvišką dizainą“ projektą įgyvendinusios „Lietuvos dizaino forumo“ komandos sumanymuose – dar ne viena idėja skirta lietuviško dizaino kūrėjų ir jų idėjų pristatymui. Tikimasi įtraukti dar platesnį ratą dizaino atstovų, menotyrinkų ir kritikų, siekiant apimti dar daugiau temų. Projekto kūrybinė komanda tikisi, kad šis, pirmasis dokumentikos apie lietuvišką dizainą ciklas, taps populiaria ir kokybiška priemone lietuviško dizaino sklaidai Lietuvoje bei užsienyje, atskleidžiant svarbiausius skirtingų krypčių dizainerių kūrybos procesus, o kartu ir tęstine edukacijos apie Lietuvos dizainą forma.  

„Dizaino dokumentika – trumpametražiai pasakojimai apie šiuolaikinį lietuvišką dizainą“ visą trumpametražę dokumentiką galima žiūrėti LRT mediatekoje.

Lietuviško dizaino identitetas – Simonas Tarvydas, Jokūbas Jurgelis, Povilas Daugis, Ugnė Balčiūnaitė, Marija Puipaitė, Jonas Liugaila, Tomas Bartninkas, Justina Muralytė-Kozlovė, Ignas Kozlovas, Evelina Kudabaitė, Julius Bučelis, Gerda Liudvinavičiūtė.

Baldai ir šviestuvai – Simonas Tarvydas (tvaraus dizaino studija „Indi“).

Interjeras – Jokūbas Jurgelis (architektūros studija „2xj“) bei Povilas Žakauskas ir Povilas Daugis (architektūros studija „Heima“).

Koncepcija – Gintarė Černiauskaitė (dizaino studija „Creatus“).

Mados dizainas – Agnė Kuzmickaitė ir Morta Nakaitė .

Leidinys – Ugnė Balčiūnaitė; Drasida Žemaitė ir Adelė Galdikaitė (leidykla „Dvi tylos“), Viktorija Urbonaitė, Viktorija Aprimaitė, Lina Vyšniauskaitė.

Mados aksesuarai – Marija Puipaitė ir Gerda Liudinavičiūtė (juvelyrikos studija „Celsius273“).

Paslaugų ir socialinis dizainas – Jonas Liugaila ir Deividas Juozulynas (strateginio dizaino agentūra „Critical“).

Industrinio ir interjero produktų dizainas – Julius Bučelis ir Evelina Kudabaitė.

Vizualinis identitetas – Tomas Bartninkas (kūrybinė agentūra „Truth.“), Ignas Kozlovas ir Justina Muralytė-Kozlovė (dizaino agentūra „Folk“).

Judančios grafikos dizainas – Otilija Morozaitė ir Dovilė Macijauskaitė.


Projekto kūrybinė komanda:
 Gabija Vanagė (projekto vadovė), Aistė M. Grajauskaitė (režisierė ir projekto koordinatorė), Gediminas Struckas (prodiuseris), Mikas Zabulionis (operatorius ir vaizdo režisierius; postprodukcija), Simona Žutautaitė (fotografė), Aušra Jankauskaitė (vertėja), Lina Šiškutė (vizualinis identitetas), Gabrielė Balčiūnaitė (komunikacijos koordinatorė ir dizainerė soc. tinkluose). 

 

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

Projekto iniciatorius ir įgyvendintojas: Lietuvos dizaino forumas.

Pagrindinis informacinis rėmėjas: LRT.

Pagrindinis partneris: viešoji įstaiga “Meno genas” (VoxArt – aktualaus meno platforma). 

Kiti projekto partneriai: portalai „Interjeras.lt“, ir „Pilotas.lt“; žurnalai „Centras“ ir „Literatūra ir menas“.