Kodėl atkreipėte dėmesį į Lietuvą?
Matyt, atėjo laikas. Daugelį metų koncentravomės į Vakarų rinkas, po to –  į naujas – Rytų šalis. Ir nebūtinai vien tas, kurios dabar tokios populiarios – Rusija, Kinija, Indija.
Reikia pasakyti, kad „Zanotta“ sėkmė pasaulyje visuomet labai priklausė nuo italų kultūros sėkmės, žinomumo, populiarumo. Stengiamės ją propaguoti, ir tai lengva, nes mūsų kolekcijos – tiesiog netskiriama praėjusio ir šio amžiaus Italijos materialinės kultūros dalis.
Manau, čia mums seksis gerai, nes kultūra yra artima.

Kaip patenkama į „Zanotta“ katalogą?
Kompanijai vadovauja įkūrėjo Aurelio Zanottos šeima – dvi seserys, kurios atrenka potencialiai įdomius projektus ir brolis, kuris vadovauja visai bendrovei.
Nėra taip, kad mes nusprendžiam – reikia naujo stalo dizaino, ką čia pasirinkus? Mes sakom – reikia naujo stalo, kuris būtų maždaug tokio dydžio, pailginamas, tokios ar tokios spalvos, pagamintas iš tam tikrų medžiagų. Tuomet jau galim žiūrėti, ar turime tam tinkantį pasiūlymą, jei taip – pradedame dirbti su dizaineriu. Taip pat kai kuriais atvejais „Zanotta“ ir kurio nors dizainerio santykiai tampa ilgalaikiai, artimi. Pavyzdžiui, dizainerio Roberto Barbieri kėdė „Lea“. Jų parduodame 40-42 tūkst. kasmet. Žinoma, tokiam sėkmingam dizaineriui mes turime ir daugiau darbo… :)

Jūsų gaminami daiktai labai skirtingi. Ar jūsų dizainas visas itališkas?
Taip, mes nesame „mono-architekto“ kompanija. Yra gamintojų, kurie dirba tik su vienu dizaineriu, vienu architektu. Tai yra patogu, nes leidžia išlaikyti vieningą produkcijos stilių. „Zanotta“ turi senas tradicijas dirbti su keliais, net pasakyčiau – daug dizainerių. Tokia mūsų istorinė patirtis, mes mokame tai daryti, to iš mūsų tikisi dizaino bendruomenė. Manau, labai svarbu suteikti galimybę naujiems žmonėms, ypač bendradarbiaujant tokiai įsitvirtinusiai kompanijai kaip „Zanotta“. Sakyčiau, tai yra ir mūsų misija. Tačiau didelė įvairovė – tai ir papildomi rūpesčiai, nes kai kuriuos daiktus sunku nežinant priskirti būtent „Zanotta“. Kita vertus, taip mes galime rinktis geriausius.
Gaminame ir Achillės Castiglionio, ir Karimo Rashido, ir (iki bendradarbiavimo su „Zanotta“) beveik nežinomų dizainerių sukurtus daiktus.

Sunku balansuoti tarp žymių vardų?
Mūsų pozicija tokia – „Zanotta“ nesislapsto už garsių pavardžių. Viskas, ką mes gaminame ir parduodame, yra „Zanotta“, ir mes atsakome už savo vardą. Tačiau – taip, kartais tas balansas yra gana subtiliai palaikomas. Tiesiog reikia suprasti, kad dizaineriai, architektai dažniausiai neišgarsėja šiaip. Garsūs tampa tie, kas turi daugiau talento, individualumo.

Dizaineriai yra labai skirtingi. Skirtingos ir jų naudojamos medžiagos.
Yra mažų firmelių, kurios viską gamina pačios. Tačiau žinotina, kad šios srities Italijos materialioji kultūra paremta bendradarbiavimu. Daugybė nedidelių, dažnai šeimyninių įmonių jau kelios kartos kaupia savo srites patirtį. Yra ir didelių specializuotų gamyklų, galinčių investuoti į naujausias technologijas ir vis tiek gaminti nebrangiai. „Zanotta“ kataloguose yra ir medinių, ir stiklinių, ir plastiko baldų, pavyzdžiui, Ludovicos ir Roberto Palombų „Dora“. Aišku, kad mes neturime specialios plastiko rotacinio liejimo įrangos, nes tokiai nedidelei kolekcijos daliai gaminti jos įsigijimas būtų visiškai nerentabilus, neturime ir specialistų – tačiau visuomet galime kreiptis į geriausius. Ir turėti geriausią rezultatą.